STEAM veikla „Skėčio istorijos“

2024 m. lapkričio 20-21 d. ‚ Smalsučiai“ grupės ugdytiniai, mokytojos V. Bagūnienė, V. Tvaskūnienė pasigamino savaitės orų prognozių knygelę, joje kasdien žymėjo oro sąlygas esančias lauke. Taip nutarė, kuri diena bus lietingiausia ir atsinešė iš namų skėčius. Grupėje vaikai demonstravo, džiaugėsi skėčiais, sukdami juos už rankenų, diskutavo, kokia geometrinė figūra atsispindi grindyse, sienose, lubose. Klausėsi ir peržiūrėjo animuotą vabaliukų dainelę apie lietų, pastebėjo, kas slėpėsi nuo lietaus po skėčiu. Vaikams pasiūlėme sukurti ir suvaidinti savo istoriją, pasislėpus poromis po skėčiu. Žiūrėjome filmuką „Grybukas-stogiukas“. Aptarėme, kad grybas lyjant lietui vis paauga, o po juo kepurėle gali palysti vis daugiau įvairaus dydžio vabaliukų.

Išklausėme mokytojos pasakojimo, kada atsirado skėčiai (Egipte, senovės Romoje), kam jie buvo naudojami senovėje. Aptarėme, kam mums reikalingi skėčiai, nuo ko jie mus saugo (nuo lietaus, saulės, vėjo)? Vaikai atliko aritmetinius veiksmus (sudėties ir atimties iki 10), gautus atsakymus nuspalvino tam tikra spalva, taip gaudami spalvotą skėtį. Pagal paveikslėlių instrukcijas burbuline plėvele sukūrė „lietaus debesėlį“, išlankstė savo erdvinį skėtį, nupiešė po skėčiu save, aplikavo balas. Pavirtę lietaus lašeliais išdykavo.

Prausykloje atlikome bandymą, norėdami įsitikinti ar skėtis peršlampa, kas vyksta, kai lietaus lašeliai nukrenta ant skėčio. Supratome ir įsitikinome, kad skėčiai sukurti iš vandeniui nepralaidaus audinio ant kurio užtiškęs vandens lašas laikosi ir nuteka.

Lietui purškiant, vaikai lauke slėpėsi po skėčiais, gaudė vėją, bandydami nustatyti, iš kurios pusės jis pučia. Prisidėję į skėčius lapų sukūrė „lapų lietų“. Padėjo skėtį ir tyliai stebėjo, ar kas slėpsis nuo lietaus. Vabaliukai neužklydo, nes jau per šalta, bet po lietingos nakties po egle pavyko surasti žaliuokių.